LŽRF vyrų taurės II turas
Šiandien užbaigėme Lietuvos žolės riedulio federacijos taurės finalines varžybas. Pusfinalyje mūsų laukė rimtas išbandymas - susitikimas su stipria ir patyrusia Širvintų komanda, kuriai rezultatu 1:3 nusileidome. Tai varžovas, reikalaujantis maksimalios koncentracijos ir tempo nuo pirmųjų minučių.
Kovoje dėl 3 vietos komanda puikiai susitelkė ir parodė savo potencialą - nugalėjome Vilniaus rajono ekipą 8:4 ir turnyrą užbaigėme iškovodami 3 vietą.
Didžiuojamės komandos reakcija, charakteriu ir požiūriu sudėtingoje situacijoje. Taip pat norime pasidžiaugti, jog Danielius Petkevič buvo pripažintas geriausiu mūsų komandos žaidėju, tai puikus įvertinimas už darbą ir atsidavimą aikštėje.
Povilo Lakštausko komentaras po varžybų dienos:
"Pirmiausia noriu pasidžiaugti pačiu žaidimu ir tuo, kaip vaikinai atrodė aikštėje. Pusfinalyje prieš Širvintų komandą turėjome rimtą išbandymą, nes tai stiprus ir patyręs varžovas, gebantis palaikyti aukštą tempą ir išnaudoti savo progas. Mūsų komanda kovojo, stengėsi primesti savo žaidimą ir išliko konkurencinga sudėtingose atkarpose. Antrose rungtynėse vaikinai puikiai susitelkė, parodė charakterį ir kovoje dėl 3 vietos pademonstravo savo potencialą.
Taip pat noriu plačiau pasidalinti organizaciniais aspektais, su kuriais susidūrėme šiandien. Iš karto pabrėžiu - tai nėra pasiteisinimai dėl rungtynių rezultatų, nes aikštėje visada kalba žaidimas, o varžybose laimi tie, kurie tuo metu yra stipresni ir geriau pasiruošę. Vis dėlto šios pastabos skirtos konstruktyviai analizei, kad visos komandos turėtų sąlygas žaisti optimaliai ir parodyti savo tikrąjį potencialą. Atvykus į varžybas susidūrėme su situacija, kai trys komandos turėjo persirenginėti vienoje, labai mažoje rūbinėje. Tokios sąlygos reiškė, kad vietos judėti, ruoštis aprangai, susikaupti ir apsirengti buvo itin ribotos. Papildomas stresas, netvarka ir nuolatinis kitų komandų judėjimas neigiamai paveikė žaidėjų komfortą ir galimybes psichologiškai pasiruošti rungtynėms. Tai ypač svarbu, nes pasiruošimas neapsiriboja tik kūno šildymu - jis apima ir psichologinę koncentraciją, strategijos aptarimą bei komandos susitelkimą prieš rungtynes. Be to, kai išėjome į aikštę apšilimui, gavome informaciją, kad varžybos prasidės jau po kelių minučių, todėl realaus, pilnaverčio apšilimo praktiškai neturėjome. Trumpas apšilimo laikas reiškia, kad žaidėjai negali tinkamai paruošti kūno, raumenys nespėja įšilti, koordinacija gali būti sumažinta, o tai gali turėti įtakos tiek žaidimo kokybei, tiek koncentracijai, tiek saugumui, nes organizmas nespėja prisitaikyti prie aukšto rungtynių tempo. Tokios aplinkybės gali išmušti komandą iš ritmo. Dar vienas svarbus aspektas - vartų tinklai nebuvo pilnai pritaikyti žolės riedulio kamuoliukui. Dėl to kai kuriuose epizoduose kilo papildomų dvejonių, ar kamuolys įskaičiuojamas kaip įvartis, o tai natūraliai kėlė klausimų tiek teisėjams, tiek žaidėjams. Tokie neaiškumai rungtynių metu gali lemti nereikalingas reakcijas aikštėje, sutrikdyti žaidimo tempą ir koncentraciją. Nors tai gali atrodyti kaip techninė smulkmena, jos poveikis tampa akivaizdus kiekviename epizode, kai žaidėjai turi priimti sprendimus labai greitai ir reaguoti į besikeičiančią situaciją.
Tikimės, kad ateityje organizuojant tokius renginius organizatoriai labiau atsižvelgs į dalyvaujančių komandų poreikius, suteiks pakankamai laiko tinkamam pasiruošimui ir apšilimui, kad žaidėjai galėtų įžengti į aikštę pasiruošę ir žaisti saugiai bei efektyviai."
